Vamzdis trūko naktį, skalbyklė išspjovė vandenį per žarną, o gal kaimynai viršuje užliejo virtuvę – ir dabar lubose ryškėja dėmė, o grindys girgžda nuo drėgmės. Valymas po užliejimo – tai ne tik vandens surinkimas šluoste. Tai lenktynės su laiku, nes kiekviena praleista valanda padidina tikimybę, kad drėgmė įsigers į sienas, grindis ir baldus taip, kad vien nušluostymo nebeužteks.
Kodėl greitis lemia viską
Pelėsio sporos yra visur – jos tiesiog laukia tinkamų sąlygų. Drėgnoje, blogai vėdinamoje patalpoje pelėsis gali pradėti augti jau per 24–48 valandas po užliejimo. Kuo ilgiau medžiagos lieka šlapios, tuo giliau drėgmė prasiskverbia:
- gipskartonis ir medinės grindys sugeria vandenį kaip kempinė ir išdžiūti savaime beveik neįmanoma;
- po grindų danga ar plytelėmis susikaupusi drėgmė lieka nepastebima savaitėmis;
- tekstilė, baldų apmušalai ir kilimai tampa puikia terpe bakterijoms ir pelėsiui.
Todėl pirmasis ir svarbiausias principas – veikti iš karto, o ne laukti, kol „pats išdžius“.
Pirmieji žingsniai po avarijos
- Sustabdykite vandens šaltinį – užsukite sklendę, išjunkite prietaisą, jei įmanoma, saugiai.
- Išjunkite elektrą patalpoje, jei vanduo arti lizdų ar laidų – tai svarbiausia saugumo taisyklė.
- Nufotografuokite ir nufilmuokite viską prieš pradėdami tvarkytis – dėmes ant sienų, vandens lygį, sugadintus daiktus, baldų markę ir modelį. Tai bus pagrindas draudimo pretenzijai.
- Pašalinkite stovintį vandenį kuo greičiau – šluostėmis, siurbliu ar vandens siurbliu, jei kiekis didelis.
- Užtikrinkite vėdinimą – atidarykite langus, įjunkite ventiliatorius, jei oras lauke sausesnis nei patalpoje.
- Perkelkite baldus ir daiktus nuo šlapių paviršių, kad nesusidarytų papildomų drėgmės „kišenių“.
Ko nedaryti
- Nebandykite skubotai klijuoti ar dengti vis dar drėgnų paviršių naujomis dangomis – drėgmė liks viduje ir pelėsis augs nematomas.
- Nenaudokite buitinio dulkių siurblio vandeniui surinkti – tai pavojinga elektros saugai ir sugadins prietaisą.
- Nepalikite šlapių kilimų, čiužinių ar baldų patalpoje „kad pats išdžius“ – juos reikia išnešti arba profesionaliai nusausinti per pirmą parą.
- Jei vanduo galėjo liestis su kanalizacija – nelieskite jo plikomis rankomis ir neplaukite patalpos įprastu šveitimu, nes užterštumas gali plisti dar plačiau.
- Nefotografuokite tik po to, kai jau viską sutvarkėte – draudikui reikia įrodymų, kaip atrodė situacija iš karto.
Vanduo, kanalizacija ar gaisro suodžiai – skiriasi požiūris
Švaraus vandens avarija (pvz., trūkęs vamzdis) ir kanalizacijos protrūkis – du visiškai skirtingi atvejai. Kanalizacijos vanduo laikomas biologiškai pavojingu – jame yra bakterijų, kurios gali kelti pavojų sveikatai, todėl toks paviršius turi būti ne tik išdžiovintas, bet ir dezinfekuotas. Po gaisro liekantys suodžiai taip pat reikalauja kitokio metodo – jie sunkiai pašalinami paprastu valymu ir gali palikti kvapą, jei nenuvalomi tinkamai nuo pat pradžių. Visais atvejais patalpa laikoma saugia naudoti tik tada, kai drėgmės lygis sienose ir grindyse grįžta į normą – tai patikrinama matuokliais, o ne „akimi“.
Kada kviesti specialistus
Namų ūkio šluostėmis ir ventiliatoriumi galima susitvarkyti nedidelę, švaraus vandens avariją, jei reaguojama iš karto. Tačiau yra situacijų, kai savarankiškas valymas nebepadeda arba net pablogina padėtį:
- vanduo paplitęs po grindų danga, parketu ar gipskartono sienomis;
- avarija susijusi su kanalizacija ar buvo gaisras su suodžiais;
- praėjo daugiau nei para, o drėgmė dar jaučiama ore ar matoma ant sienų;
- jau atsirado pelėsio kvapas ar tamsios dėmės.
Tokiais atvejais prasminga iš karto pasitelkti <
Susijusios mūsų paslaugos
Norite, kad darbą atliktų profesionalai? Palikite paklausimą arba susisiekite:
+370 678 02499, info@mesvalome.lt — dirbame visoje Lietuvoje.
Lithuanian 
Russian